Kokį kultivatorių pasirinkti?
Kultivatoriai – tai efektyvi dirvos purenimo ir piktžolių naikinimo priemonė, kuri gali būti skirtingų rūšių, t. y. ištisinio dirvų dirbimo ir tarpueilių kultivatoriai. Pastarieji skirti kultūroms, auginamoms vagomis, pavyzdžiui, braškėms, bulvėms, sojoms ir t. t. Šiuolaikiniai LEMKEN tarpueilių kultivatoriai dažniausiai yra gaminami su vaizdo apdorojimo įranga ir aktyviomis pozicionavimo sistemomis, kad įdirbami būtų tik tarpueiliai nepažeidžiant kultūrinio augalo šaknų. Tokiais pažangiais sprendimais stengiamasi dar labiau padidinti kultivatoriaus valdytojo komfortą darbo metu. O ištisiniai dirvos dirbimo kultivatoriai turi būti pasirenkami tų žemės ūkio savininkų, kuriems reikia tolygiai nudirbti visą žemės plotą.
Vis dėlto toks klasifikavimas – ne vienintelis. LEMKEN kultivatorių asortimente galima rasti tokių kultivatorių, kurie skirstomi pagal dirbamos dirvos ar žemės pobūdį, pagal atliekamas darbines funkcijas (lėkštinis, noraginis, rotorinis) bei pagal įdirbimo gylį (giluminis, seklaus dirbimo).
Pavyzdžiui, pagal dirbamos žemės pobūdį kultivatoriai skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Lengvieji kultivatoriai naudojami tada, kai reikia įdirbti lengvas dirvas (tokias kaip priesmėlis, juodžemis), o sunkieji kultivatoriai naudojami tada, kai reikia įdirbti sunkią žemę (tokią kaip molis ar priemolis). Dar reikėtų žinoti, kad lengvieji kultivatoriai būna santykinai lengvi, dažnai pakabinamieji ir jų darbinis plotis gali siekti nuo3 iki 12 metrų. Tuo tarpu sunkieji kultivatoriai gali reikalauti net iki 50 procentų daugiau traktoriaus galios, nei lengvieji. Tad ir renkantis LEMKEN kultivatorių ar bet kurį iš jo modelių – Karat, Smaragd, Kristall, Kompaktor, Korund, 3M, Achat 260, Europal, Heliodor, KA600, Koralle, Opal, Rubin, Thorit ir kt. – būtina įvertinti kokioje žemėje, kokiomis sąlygomis su juo bus dirbama.
Taip pat kultivatorių galima rinktis ir pagal jo darbinių dalių veikimo principą. Tokie kultivatoriai skirstomi į aktyviuosius ir pasyviuosius. Aktyvieji kultivatoriai išsiskiria tuo, kad jų darbinės dalys sukasi nuo traktoriaus darbinio veleno ir išpurena molingas ir lengvas žemes nuo 3 iki 25 centimetrų gylio. O pasyvieji kultivatoriai turi tokias darbines dalis kaip spyruoklės bei noragėliai ir su šiais agregatais galima įdirbti žemę nuo 3 iki 12 centimetrų gylio. LEMKEN kultivatoriai ir įvairūs jų modeliai – Karat, Smaragd, Kristall, Kompaktor, Korund, 3M, Achat 260, Europal, Heliodor, KA600, Koralle, Opal, Rubin, Thorit ir kt. – yra skirtingi ir gali turėti skirtingą darbinių dalių veikimo principą, todėl tuo vertėtų pasidomėti iš anksto. Tiesa, aktyviųjų kultivatorių energinės sąnaudos būna žymiai didesnės, nei pasyviųjų kultivatorių.
Naudinga žinoti ir dar vieną kultivatorių skirstymą – pagal darbinių dalių tipą. Tokiai klasifikacijai priskiriami noraginiai, strėliniai ir diskiniai kultivatoriai. Pristatant juos išsamiau – strėliniai kultivatoriai naudojami giliam žemės įdirbimui, siekiančiam iki 30 centimetrų gylio. Beje, strėliniai kultivatoriai neapverčia žemės, todėl jei reikalinga tokia funkcija, geriau naudoti plūgą.
Kas svarbu renkantis kultivatorių?
LEMKEN kultivatoriai ar bet kuris iš jų modelių – Karat, Smaragd, Kristall, Kompaktor, Korund, 3M, Achat 260, Europal, Heliodor, KA600, Koralle, Opal, Rubin, Thorit ir kt. – yra kokybiški ir verti dėmesio. Tačiau būtina įvertinti ir kultivatoriaus rėmo konstrukciją, kuri priklauso nuo darbinio pločio (kuo agregatas platesnis, tuo rėmo konstrukcija masyvesnė), darbinių dalių tipo (masyviausias rėmas – strėlinių kultivatorių) ir įdirbimo gylio (kuo giliau dirbama žemė, tuo rėmui tenkančios apkrovos yra didesnės).
Tad įsigyjant LEMKEN kultivatorių ar bet kurį iš jų modelių – Karat, Smaragd, Kristall, Kompaktor, Korund, 3M, Achat 260, Europal, Heliodor, KA600, Koralle, Opal, Rubin, Thorit ir kt. – reikia įvertinti ne tik jų rūšį, bet ir techninėje specifikacijoje nurodytas savybes.